- rundinas
- ×ruñdinas, -à (plg. vok. rund) adj. (3b)
1. K, D.Pošk, Skdv, Vrb kuris rutulio pavidalo, apvalus: Ruñdinas kaip obuolys Gr. Ruñdinas kaip kiaušis KI333. Aukšlės paplokščios, o gružės tokios ruñdinos Mrj. Ką ruñdinu padaryti KI23. Trisdešimtoji sakės užjutusi tokį ruñdiną daiktą Jrk99. Kas randa rupkės ragiukus (du rundini akmeniukai sukibę), tai tam didžiausia laimė ant viso amžiaus LTR(Rs). Ši žemė kaip koki kulka rundina yr TP1880,51. Rundinùkės grūšios Lp. | Rundinì skruostai KII300.
rundinaĩ adv. K, NdŽ: Rundinaĩ buvo išdrožta Pgg. Rundinaĩ pailgas, stulgus KII102.2. kuris apskritimo pavidalo, apskritas: Daba pradėjo dirbti ruñdinus stalus Rt. Ruñdiną stalą statysim kambary Alk. 3. Kv, Jn apkūnus, riebus: Vyras – ne virbalas, motriška – ne karkluba, t. y. rundina, rumokė J. Vaikis toks ruñdinas Vn. Tas arklys rundinas, t. y. apvalus J.
Dictionary of the Lithuanian Language.